Gira – tai gėrimas, kurį daugelis lietuvių prisimena iš vaikystės. Senelių kieme, iš didelio stiklainio, šiek tiek rūgštelėjęs, gaivus, su tuo charakteringu kvapeliu, kurio neįmanoma supainioti su niekuo kitu. Tačiau tai, ką šiandien randame parduotuvių lentynose po etiketu „gira”, dažnai turi labai mažai bendro su tuo, ką gamino senoliai.
Tikra naminė gira – tai gyvas, fermentuotas gėrimas, gaminamas iš paprasčiausių ingredientų pagal tradicinį receptą. Ji ne tik skani – ji naudinga.
Naminė gira – tai tradicinis fermentuotas gėrimas, žinomas Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje jau šimtmečius. Ji gaminama fermentacijos būdu: duona, vanduo, cukrus ir natūralios mielės arba raugas sukuria lengvą, natūralią fermentaciją, kurios metu susidaro būdingas rūgštokas skonis, nedidelis dujų kiekis ir gyvo gėrimo savybės.
Svarbu suprasti esminį skirtumą: tikra naminė gira yra gyvas gėrimas su aktyviomis bakterijų kultūromis ir mielėmis. Tai, ką parduoda didieji gamintojai, paprastai yra pasterizuotas, cukrumi ir dirbtiniais aromatais papildytas gėrimas – skanus, bet be jokio fermentuoto maisto naudos.
Tikros naminės giros alkoholio kiekis yra labai mažas – paprastai iki 0,5%, todėl ji tinka ir vaikams, ir vairuotojams.
Tradicinis naminės giros receptas yra stebėtinai paprastas. Pagrindiniai ingredientai:
Duona arba džiūvėsiai – pagrindinis giros skonio šaltinis. Tradiciškai naudojama ruginė duona, kuri suteikia charakteringą tamsią spalvą ir gilų, žemišką skonį. Kuo kokybiškesnė duona, tuo geresnis giros skonis.
Vanduo – geriausia švaraus šaltinio ar filtruoto vandens. Vanduo sudaro didžiąją dalį giros tūrio ir tiesiogiai veikia galutinį skonį.
Cukrus arba medus – natūralus fermentacijos kuras. Cukrų suvartoja mielės fermentacijos proceso metu, todėl galutiniame gėrime jo lieka nedaug. Medus suteikia subtilesnį, sodresni skonį.
Mielės arba raugas – fermentacijos variklis. Tradiciškai naudojamas senasis raugas, perduodamas iš partijos į partiją kaip tradicija. Šiuolaikiniai receptai dažnai naudoja sausas kepimo mieles, tačiau tikros naminės giros gamintojai vis dar naudoja gyvą raugą.
Papildomi ingredientai – priklausomai nuo recepto: razinos (pagreitina fermentaciją ir suteikia natūralaus saldžiarūgščio skonio), mėtos, citrinos, juodieji serbentai ar kiti vaisiai ir žolelės.
Naminės giros gamyba – tai dviejų etapų procesas.
Pirmiausia duona arba džiūvėsiai užplikomi verdančiu vandeniu ir paliekami atvėsti. Šis procesas ištraukia iš duonos cukrus, krakmolus ir skonines medžiagas – taip susidaro tamsus, aromatingas tirpalas, vadinamas užpilu.
Kai užpilas atvėsta iki kambario temperatūros, pridedamas cukrus, raugas arba mielės ir fermentavimui paliekama šiltoje vietoje – paprastai 1–3 paroms. Per šį laiką mielės skaido cukrus, išskirdamos anglies dioksidą (dujas) ir nedidelį kiekį alkoholio. Lakto bakterijos tuo pačiu metu gamina pieno rūgštį – būtent dėl jos gira įgauna charakteringą rūgštelėjantį skonį.
Kai gira pasiekia norimo rūgštumo ir saldumo balansą, ji nukošiama, supilama į butelius ir dedama šaltai – tai sustabdo fermentaciją ir išsaugo skonį.
Didžioji dalis parduotuvėse parduodamos giros yra gaminama pramoninės fermentacijos būdu, paskui pasterizuojama – tai reiškia, kad gyvos kultūros žūva. Po to gėrimas papildomas cukrumi, dirbtiniais aromatais, spalvikliais ir konservantais, kad išlaikytų skonį ir ilgą galiojimo laiką.
Tikra naminė gira to neturi. Jos sudėtis – tik duona, vanduo, cukrus ir raugas. Galiojimo laikas trumpesnis, skonis kinta priklausomai nuo partijos, o drumstumas – ne trūkumas, o gyvumo ženklas.
Skirtumas praktiškai:
Naminės giros nauda kyla tiesiogiai iš fermentacijos proceso. Kaip ir visi fermentuoti produktai, gyva gira turi probiotinių savybių – joje gyvena naudingos bakterijos ir mielės, kurios pasiekia žarnyną ir palaiko jo mikrobiotą.
Be probiotinių savybių, tikroje giroje yra B grupės vitaminų, susidariusių fermentacijos metu, taip pat nedaug mineralų iš naudotų ingredientų.
Gira yra vienas tų gėrimų, kurio skonis sunkiai apibūdinamas žodžiais – jį reikia pajusti. Šiek tiek rūgštelėjantis, šiek tiek saldus, su giliu ruginės duonos aromatu. Ji gaivina kitaip nei šaltinio vanduo ir sotina kitaip nei sultys – nes ji yra gyva.
Dėl šios priežasties tikra gyva gira tapo natūralia alternatyva gazuotiems gėrimams tiems, kurie ieško ko nors daugiau nei tik skysčio troškuliui numalšinti.
Tikra gira tenkina tą patį poreikį kaip gazuoti gėrimai – burbuliukai, šviežumas, skonis – tačiau be dirbtinių priedų, be didelių cukraus kiekių ir su realia nauda organizmui.
Gira nėra naujovė – ji buvo kasdienio lietuvių gyvenimo dalis šimtmečius. Jos grįžimas šiandien nėra mada, o natūralus atsakas į perdirbtų gėrimų perteklių mūsų mityboje.
Retai galima rasti tokį skanų gėrimą, pagamintą iš tokių paprastų ingredientų. Duona, vanduo, cukrus, raugas – ir nieko daugiau. Tai, kas senolių laikais buvo kasdienybė, šiandien tampa išskirtiniu pasirinkimu.
Naminė gira – tai ne nostalgijos objektas ir ne praėjusių laikų gėrimas. Tai gyvas, fermentuotas, iš paprasčiausių ingredientų pagamintas gėrimas, kuris šiandien atgimsta kaip natūrali alternatyva perdirbtų gėrimų pasaulyje. Jos nauda reali, tradicija – giliai lietuviška, o skonis – nepakeičiamas. Svarbiausia tik viena: rinktis tikrą, gyvą girą, o ne jos pasterizuotą parduotuvės imitaciją. Nes skirtumas – tai skirtumas tarp gėrimo, kuris gydo, ir gėrimo, kuris tik atrodo kaip gira.
Taip, tačiau labai mažai – paprastai iki 0,5%. Tai mažiau nei daugelyje fermentuotų gėrimų ir laikoma nealkoholiniu gėrimu. Tinka ir vaikams, ir vairuotojams.
Drumstumas – tai gyvų mielių ir bakterijų kultūrų ženklas. Pasterizuota gira visada skaidri, nes terminis apdorojimas sunaikina visas gyvas daleles. Drumstumas yra kokybės, o ne trūkumo požymis.
Šaldytuve, sandariai uždarytame butelyje. Kadangi gira yra nepasterizuota, ji ir šaldytuve lėtai toliau fermentuojasi – laikui bėgant tampa šiek tiek rūgštesnė. Geriausia suvartoti per 2–4 savaites.
Daugeliu atvejų – taip. Fermentuotos giros probiotinės savybės dažnai padeda, o ne kenkia jautriam žarnynui. Pradėkite nuo mažesnių kiekių ir stebėkite, kaip reaguoja organizmas.
Henrikas Gordinskis
„Gyvas Maistas“ steigėjas
Henrikas, turintis daugiau nei 7 metų sveikatos entuziasto patirtį, turi daug žinių apie mitybą ir sveikatą. Jis asmeniškai išbandė ir ištyrė kiekvieną mūsų naudojamą ingredientą, užtikrindamas, kad kiekvienas iš jų būtų tikrai naudingas sveikatai.
Turinys
Mes manome, kad sveika mityba prasideda nuo supratimo — o ne nuo papildų.
