- Nemokamas pristatymas užsakymams nuo 60€
- Pristatome per 24–48 h
- Pagaminta Lietuvoje
Fermentuotas maistas pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio – tiek tarp mitybos specialistų, tiek tarp žmonių, ieškančių natūralesnio požiūrio į sveikatą. Tačiau iš tiesų tai nėra jokia naujovė. Rauginti agurkai, gira, kimchi, jogurtas, raugintos daržovės – visa tai yra fermentuoto maisto pavyzdžiai, kuriuos žmonija gamina ir valgo tūkstančius metų. Klausimas ne tas, ar fermentuotas maistas yra naudingas – klausimas, kodėl daugelis iš mūsų jo kasdienėje mityboje beveik nebeturi.
Fermentacija – tai natūralus procesas, kurio metu mikroorganizmai, dažniausiai bakterijos ar mielės, skaido maisto produktuose esančius cukrus ir krakmolus. Šio proceso metu susidaro pieno rūgštis, rūgštys, dujos ar alkoholis – priklausomai nuo produkto ir naudojamų kultūrų.
Paprasčiau tariant: fermentuotas maistas yra gyvas. Jame veikia mikroorganizmai, kurie ne tik keičia produkto skonį ir tekstūrą, bet ir iš esmės pakeičia jo maistinę sudėtį. Fermentacijos metu maistas tampa lengviau virškinamas, jame atsiranda naujų naudingų junginių, o kai kurių kenksmingų medžiagų kiekis sumažėja.
Svarbiausia suprasti skirtumą tarp tikro fermentuoto maisto ir jo pramoninių pakaitalų. Parduotuvėse dažnai randami „rauginti” agurkai iš tiesų yra tiesiog marinuoti actės tirpale – be jokių gyvų kultūrų, be fermentacijos. Tikras fermentuotas maistas ruošiamas lėtai, natūraliai, be konservantų.
Didžiausia fermentuoto maisto nauda siejama su žarnyno mikrobiota – gyva mikroorganizmų ekosistema, gyvenančia mūsų virškinimo trakte. Mokslininkai vis labiau supranta, kad žarnyno sveikata yra glaudžiai susijusi su imunitetu, nuotaika, svoriu ir net smegenų veikla.
Fermentuotame maiste esantys probiotikai – gyvos naudingos bakterijos – papildo ir palaiko šią ekosistemą. Skirtingai nei probiotikų kapsulės, natūraliai fermentuotame maiste bakterijos yra gyvybingesnės ir geriau prisitaikiusios išgyventi kelionę per virškinimo sistemą.
Fermentacijos metu bakterijos iš dalies „suvirškina” maistą dar prieš jam patenkant į mūsų organizmą. Tai reiškia, kad vitaminus, mineralus ir kitus naudingus junginius organizmas pasisavina lengviau ir efektyviau. Pavyzdžiui, fermentuotuose produktuose padidėja B grupės vitaminų kiekis, o fitinė rūgštis – mineralų pasisavinimą blokuojanti medžiaga – sumažėja.
Daugelyje žalių augalinių produktų yra natūralių junginių, kurie apsunkina maistinių medžiagų pasisavinimą. Fermentacija šiuos junginius skaido – panašiai kaip mirkymas veikia riešutus. Rezultatas: tas pats produktas, bet kur kas naudingesnis organizmui.
Skirtumas tarp fermentuoto maisto ir probiotikų kapsulės – tai skirtumas tarp natūralaus ir dirbtinio. Tikrame fermentuotame maiste gyvena šimtai skirtingų bakterijų padermių, natūraliai subalansuotų ir prisitaikiusių. Kapsulėje – kelios pasirinktos padermės, dažnai nusilpusios gamybos ir laikymo proceso metu.
Šiandien vis daugiau žmonių ieško paprastesnio, aiškesnio maisto – be E numerių, be stabilizatorių, be dirbtinio skonio. Fermentuotas maistas yra natūrali atsakas į šį poreikį: jo ingredientų sąrašas trumpas, gamybos procesas – senas ir patikrintas, o nauda – reali.
Taip – tai vienas geriausių kasdienės mitybos papildymų. Net nedidelė porcija raugintų daržovių ar stiklinė gyvos giros per dieną jau turi teigiamą poveikį žarnyno mikrobiotai.
Marinuotas maistas – tai produktai, konservuoti acto tirpale. Jie neturi gyvų kultūrų ir probiotinio poveikio. Tikras fermentuotas maistas ruošiamas tik su druska ir vandeniu – fermentaciją atlieka natūraliai ant daržovių esančios bakterijos.
Daugeliu atvejų – taip, ir netgi ypač rekomenduojamas. Tačiau pradėti reikėtų pradėti nuo mažų porcijų, nes žarnynas turi priprasti prie naujų bakterijų. Jei turite specifinių sveikatos sutrikimų, prieš keičiant mitybą patariama pasitarti su gydytoju.
Nepasterizuotus fermentuotus produktus būtina laikyti šaldytuve – taip išsaugomas gyvų kultūrų gyvybingumas. Šaldytuve jie gali išsilaikyti kelis mėnesius.
Ne. Produktai, kurie buvo pasterizuoti po fermentacijos – pavyzdžiui, dauguma parduotuvių raugintų agurkų – nebeturi gyvų bakterijų. Probiotinis poveikis pasireiškia tik su nepasterizuotais, gyvais produktais.
Henrikas Gordinskis
„Gyvas Maistas“ steigėjas
Henrikas, turintis daugiau nei 7 metų sveikatos entuziasto patirtį, turi daug žinių apie mitybą ir sveikatą. Jis asmeniškai išbandė ir ištyrė kiekvieną mūsų naudojamą ingredientą, užtikrindamas, kad kiekvienas iš jų būtų tikrai naudingas sveikatai.
Turinys
Mes manome, kad sveika mityba prasideda nuo supratimo — o ne nuo papildų.
